Meteorologas įspėja: tikėtina vėl šilta žiema, bet tai nereiškia lengvų ir nuspėjamų eismo sąlygų
Meteorologinės prognozės rodo, kad lapkritis turėtų būti šiltesnis ir drėgnesnis nei vidutiniškai. „Nepaisant to, gali pasitaikyti ir šaltesnių dienų, ypač antroje lapkričio…
Meteorologinės prognozės rodo, kad lapkritis turėtų būti šiltesnis ir drėgnesnis nei vidutiniškai. „Nepaisant to, gali pasitaikyti ir šaltesnių dienų, ypač antroje lapkričio pusėje, atnešančių plikledį ar net snygį“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika.
Penktasis metų laikas
„Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad ruduo šiltėja, užsitęsia, ir gruodis vis dažniau būna tarsi vėlyvo rudens pratęsimas. Šalčių ir sniego pasitaiko, bet ilgai neužsibūna. Tą laiką, kai laikosi nei rudens, nei žiemos orai, vadiname priešžiemiu“, – aiškina meteorologas.
Anot jo, tuo laikotarpiu dažnai krenta šlapdriba ar lietus, o neigiama temperatūra ilgiau neišsilaiko. Visgi, kadangi Lietuvoje žiemą oro temperatūra dažnai svyruoja apie nulį, plikledis gali būti dažnas reiškinys.
„Žiemos tampa ne tik šiltos, bet ir dažnai besniegės arba mažasniegės – vyrauja lietus ir šlapdriba, dėl to didėja plikledžio tikimybė. Tokia žiema gali būti ir ši. Taip pat galima tikėtis staigių temperatūros šuolių“, – teigia G. Valaika.
Pasak meteorologo, orų permainas galima tiksliai numatyti prieš daugiau nei vieną dvi dienas, todėl tiek kelių priežiūros tarnybos, tiek gyventojai, sekdami sinoptikų prognozes, gali iš anksto pasiruošti pokyčiams.
Jis primena, kad orų prognozuoti toliau nei 2–3 savaites neverta – prognozių tikslumas sparčiai sumažėja jau po 5–7 dienų. „Sakyti, kokie orai bus žiemos antroje pusėje, būtų neatsakinga – tokius spėjimus galima daryti nebent tik remiantis istoriniais duomenimis“, – pažymi meteorologas.
Vien prognozėmis nepasikliauja
„Ecoservice“ Regiono teritorijų priežiūros administravimo vadovė Jurgita Akelytė-Svipienė pastebi, kad nuspėti orus šaltuoju metų laiku išties darosi vis sunkiau, nebėra stabilumo, kuris buvo prieš dešimtmetį ar daugiau. Todėl įmonė iš anksto ruošiasi įvairiems žiemos scenarijams.
„Šiais laikais turime veikti itin greitai, todėl nuolat stebime orus, esame paruošę komandą ir techniką. Jei dėl didesnės apkrovos prireiktų daugiau žmonių, turime ir papildomą rezervą“, – sako J. Akelytė-Svipienė.
Pasak jos, įmonės specialistai, koordinuojantys kelių priežiūros darbus, orus stebi nuolat – ne tik seka prognozes, bet ir naudojasi kameromis, kelio dangos stebėjimo įranga, o situaciją papildomai vietoje vertina ir patys specialistai. Tai padeda kiek įmanoma tiksliau parinkti tinkamą įrangą, chloridų mišinių kiekį bei laiką, kada pradėti prevencinius kelių ir šaligatvių valymo ar barstymo darbus.
„Nuolatinis stebėjimas leidžia sureaguoti laiku. Pavyzdžiui, pernai ne kartą buvo prognozuojamos dienos be kritulių, jų nerodė nė viena stebėjimo sistema, o lauke – snygis. Šis sezonas jau irgi parodė, kiek netikėtumų galima sulaukti – visi matėme, kaip dėl apšalusių kontaktinio tinklo laidų akimirksniu sustojo troleibusų eismas Vilniuje. Kelius prižiūrinčius specialistus panašios anomalijos ir staigūs pokyčiai lydi jau ne vieni metai, tad išmokome prie jų prisitaikyti“, – teigia „Ecoservice“ atstovė.
Sekite orus Palangoje!
Didina pajėgumus
Pasak J. Akelytės-Svipienės, įmonė žiemos sezonui ruošiasi kompleksiškai – paruošiama technika, planuojamos barstymo priemonių atsargos, formuojamos komandos ir numatomi reagavimo scenarijai.
Šiemet gatvių valymo darbams „Ecoservice“ pasitelks per 210 įvairių transporto priemonių ir mechanizmų – nuo sniegą valančių ir barstančių sunkvežimių bei galingų traktorių iki motošluotų siauresnėms gatvėms ir mažesnių traktoriukų, skirtų šaligatvių priežiūrai.
„Barstymo priemones įsigyjame pagal miesto keliamus reikalavimus, turimas galimybes ir klimato sąlygas. Jų efektyvumą vertiname pagal daugybę niuansų – sudėtį, frakciją, kokybę ir tirpimo greitį. Be to, galutinį efektyvumą lemia ir parinktas barstymo laikas. Mūsų tikslas – sudaryti gyventojams geriausias įmanomas eismo sąlygas šaltuoju metų laikotarpiu ir kartu užtikrinti, kad būtų maksimaliai tausojama ir aplinka“, – teigia J. Akelytė-Svipienė.
Ji pažymi, kad plikledžio atveju tiek chloridų, tiek smėlio bei chloridų mišinio poveikis sumažėja iki minimumo, nes išbarstytą medžiagą greitai nuplauna lietus, o ant dangos likęs smėlis būna per smulkus, kad suteiktų reikiamą efektą.
Temperatūrai nukritus žemiau nei –10 °C, natrio chlorido mišinys taip pat tampa neefektyvus – tokiais atvejais naudojami kalcio ar magnio chloridų mišiniai. Jie veikia agresyviau, tačiau padeda išlaikyti asfaltą be sniego.
Kelių priežiūros ekspertų teigimu, plikledis ne tik pavojingas vairuotojams, bet ir pažeidžia kelio dangas, todėl saikingas barstymo priemonių naudojimas – sveikintinas.
Šaltos žiemos tampa retenybe
Meteorologas G. Valaika primena, kad Lietuvoje jau keliolika metų nebuvo speigų, kai temperatūra nukrenta žemiau nei –30 °C.
„Anksčiau pasitaikydavo metų, kai užšaldavo net Baltijos jūros priekrantė ir vandens nuo kranto nesimatydavo. Dabar tokie dalykai mažai tikėtini. Šaltos žiemos buvo 2002–2003, 2009–2010 bei 2010–2011 m., kai fiksuoti stiprūs šalčiai ir gausus sniegas. Na, o dabar tenka konstatuoti, kad jau 12 žiemų iš eilės buvo šiltos“, – sako meteorologas.
Pasak jo, 2019–2020 m. žiema buvo šilčiausia per visą stebėjimų istoriją – formaliai meteorologinė žiema net nebuvo atėjusi.
„Tuomet labai ilgai tęsėsi vėlyvą rudenį primenantis laikotarpis, kuris pamažu perėjo į ankstyvą pavasarį. Manoma, kad tokių žiemų ateityje daugės – kai didžiąją jų dalį vyraus lapkričiui būdingi pilki, bet sąlyginai šilti orai“, – prognozuoja G. Valaika.
Vis dėlto švelnėjančios žiemos nereiškia, kad jos tampa lengvos. Meteorologo teigimu, klimato pokyčiai atneša ne tik mažiau sniego, bet ir daugiau permainingų, ribinių orų. Todėl tiek kelių priežiūros specialistams, tiek vairuotojams vis dažniau tenka prisitaikyti prie sąlygų, kurios dar visai neseniai atrodė retos ar net išskirtinės.
