Lietuvos gyventojai identifikavo kelių vietas, kuriose vairuodami dažniausiai patiria pyktį ar susierzina. Vasarį ir kovą didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ inicijuotame „Pykčio keliuose žemėlapyje“ internete vairuotojai pažymėjo apie 4 tūkst. eismo vietų, kuriose dažniausiai patiria neigiamas emocijas. Tarp šių vietų – ir Šiaulių miesto gatvės, pažymėtos apie 130 kartų.
„Pykčio keliuose žemėlapio“ tikslas buvo leisti vairuotojams patiems parodyti gatves, kuriose jie dažniausiai patiria stresą ar kitas neigiamas emocijas – geriausiai tai gali padaryti žmonės, kurie nuolat susiduria su pykčiu keliuose. Vairuotojų atsiliepimai parodė, kad daugiausia neigiamų emocijų žmonės patiria didmiesčiuose: apie 75 proc. pažymėtų taškų – Šiauliuose bei kituose 4 didžiuosiuose šalies miestuose“, – sakė Raimondas Geleževičius, kampanijos „Nulis pykčio“ ambasadorius, „Lietuvos draudimo“ Privačių klientų departamento direktorius.
Anksčiau „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikti sociologiniai tyrimai rodo, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų, o 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį.
Daugiausia pykčio Šiauliuose – Tilžės g. atkarpa nuo P. Cvirkos iki Vytauto gatvės
R. Geleževičius pasakojo, kad „Pykčio keliuose žemėlapio“ duomenys parodė, kad Šiauliuose vairuotojai dažniausiai neigiamas emocijas patiria intensyvaus eismo vietose, kur neretai susidaro spūstys.
Šiauliečiai dažnai mini Tilžės gatvės atkarpą nuo P. Cvirkos iki Vytauto gatvės kaip labiausiai įtampą keliantį ruožą mieste. Pasak vairuotojų, piko metu pravažiuoti šią atkarpą prireikia labai daug kantrybės ir šaltų nervų. Šiaulių gyventojai taip pat daug streso patiria ir Žemaitės ir Grafo Zubovo gatvių sankryžoje, kur neretai susidaro kamščiai, o mažiau patirties turintys gyventojai daro klaidas. „Pykčio keliuose žemėlapio“ duomenys taip pat rodo, kad Šiauliuose daug įtampos vairuotojams sukelia ir Lyros bei Gardino gatvių susikirtimas, kur sudėtinga važiuoti iš šalutinio į pagrindinį kelius.
„Pikčiausiose“ Šiaulių vietose – nuotaiką gerinantys ženklai
Siekdamas mažinti pyktį Lietuvos keliuose „Lietuvos draudimas“ toliau tęsia „Nulis pykčio“ kampaniją, kurios viena iš priemonių – kelio informaciniai stendai „Įsijunk šypseną“, skirti paskatinti vairuotojus vairuoti draugiškiau. Šiuo metu kelio stendai Šiauliuose bendradarbiaujant su Šiaulių miesto savivaldybe jau įrengti Tilžės, Karaliaučiaus gatvėse, Pramonės – Išradėjų gatvių sankryžoje bei dviejose Vilniaus gatvės vietose – ties įvažiavimu į Šiaulius ir netoli Vilniaus – Gumbinės gatvių sankryžos bei apie 30 kitų šalies vietų.
R. Geleževičius sakė, kad „Lietuvos draudimas“ „pikčiausiose“ Klaipėdos eismo vietose ketina pastatyti dar kelis „Įsijunk šypseną“ kelio stendus. Juos gyventojai vertina teigiamai – intensyviausiose sostinės gatvėse išvydę „Įsijunk šypseną“ kelio stendą nusišypso beveik kas antras (45 proc.) eismo dalyvis.
„Pykčio keliuose žemėlapį“ „Lietuvos draudimas“ sukūrė ir įgyvendino drauge su Lietuvos savivaldybių asociacija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija ir LR Susisiekimo ministerija. Gyventojai vietas, kuriose vairuodami patiria daugiausiai pykčio, galėjo žymėti internete šių metų vasario 19 – kovo 26 dienomis.
„Pykčio keliuose žemėlapis“ yra vienas iš „Lietuvos draudimo“ kampanijos „Nulis pykčio“ projektų. Visa pykčio mažinimo keliuose iniciatyva Lietuvoje veikia nuo 2013 m. pabaigos ir yra įvertinta tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. 2014 m. pabaigoje „Nulis pykčio“ laimėjo „European Excellence Awards“ geriausio socialinės atsakomybės projekto Europoje titulą. „Nulis pykčio“ projektą palaiko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija.
„Lietuvos draudimas“ yra didžiausia šalies draudimo bendrovė, savo paslaugas teikia pusei milijono privačių ir verslo klientų ir per metus atlygina klientams žalų už beveik 60 mln. eurų. Bendrovėje dirba daugiau nei 1100 darbuotojų. „Lietuvos draudimas“ tris kartus iš eilės pelnė „Geriausio darbdavio“ apdovanojimą, taip pat pripažintas geriausiu Vidurio ir Rytų Europos darbdaviu 2013 metais.
