Lietuvoje tik maždaug viena iš trijų verslo sektoriaus įmonių savo veikloje yra įsidiegusios bent minimalius energijos resursų mažinimo instrumentus. Tokius duomenis pateikia bendrovė „Mano būstas”, Lietuvoje prižiūrinti daugiau kaip 5 tūkst. komercinių, pramoninių bei visuomeninės paskirties objektų.
Šarūnas Šetikas, „Mano būsto” Energijos taupymo grupės projektų vadovas sako, kad nežiūrint į skirtingą aptarnaujamų įmonių veiklos profilį, daugelyje jų energijos ištekliai švaistomi panašiu būdu.
„Objektų, ar tai būtų neidelis verslo centras, ar stambi gamykla, vadovai arba už ūkį atsakingi asmenys neretai numoja ranka į elementarias energijos taupymo taisykles, nežino šiuolaikinių priemonių ir galimybių ir tiesiog švaisto pinigus. Populiariausias pavyzdys – elektros, šilumos ar kitos energijos rūšies naudojimas, kai energija švaistoma vartojant ją tuomet, kai to nereikia. Kitaip sakant, šviestuvai objekte veikia nuolat, net jei tuo metu patalpoje nėra žmonių ar nevyksta gamybos procesas. Ir nors gali atrodyti, kad tai menki nuostoliai, tačiau per metus susidaro tikrai nemaža suma”, – dėstė Š.Šetikas.
Jis sako, kad neracionalus elektros energijos vartojimas tėra vienas pavyzdžių, tačiau energija švaistoma ir kitais būdais: per senas šildymo, vėdinimo bei šaldymo sistemas, ar nepasirinkus alternatyvaus pigesnio energijos šaltinio.
Nepaisant, kad didžiojoje daugumoje objektų energijos taupymo sprendimai dar nėra prioritetiniai, „Mano būsto” Energijos taupymo grupės ekspertai energijos taupymo sprendimus įdiegė apie 500 objektų. Išanalizavę silpnąsias konkretaus objekto vietas, jų savininkams „Mano būsto” specialistai pasiūlė atitinkamus sprendimus, kompleksines galimybių studijas, kurie padeda taupyti energijos resursus.
Šiemet „Mano būstas” Vilniuje, verslo centre „Alfa”, kurį valdo bendrovė „Technopolis”, esančioje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje įrengė LED apšvietimą su judesio jutikline sistema. Prieš sistemų modernizavimą vient tik parkinge būdavo suvartojama 20 000 kilovatvalandžių elektros energijos, o tai įmonei kainuodavo apie 2400 eurų per mėnesį. Po rekonstrukcijos elektros suvartojimus pavyko sumažinti du kartus – iki 10 000 kilovatvalandžių per mėnesį arba iki 1200 eurų.
„Atrodytų, smulkmena, bet nauda pastato savininkui – akivaizdi. Skaičiuojant paprastai – 14 400 eurų per metus sutaupoma vien tik pakeitus apšvietimą”, – pabrėžė Š.Šetikas.
„Mano būstas” rado sprendimą, kaip energijos suvartojimą sumažinti „Lietuvos vaikų ir jaunimo centre”. Atlikę išsamų monitoringą, įmonės spialistai sostinėje esančiuose rūmuose sumontavo reaktyvios galios kompensavimo įrangą. Jos dėka per keturis mėnesius kvarvalandžių (kVArh) sunaudojimą pavyko sumažinti beveik du kartus – nuo 114 611 kVArh iki 58 777 kVArh. Pavertus pinigais sutaupymai sudaro apie 324 eurus.
Š.Šetikas pasakojo, kad ne visi pastatų valdytojai žino, jog energijos, o tuo pačiu ir pinigų, vagis yra šildymo bei vėdinimo sistema, kuri šiandien yra faktiškai bet kuriame objekte. Ir nors šios sistemos gaminamos remiantis šiuolaikiškomis technologijomis, jos vis tiek suvartoja nemažai energijos resusrų.
„Viename verslo centre mes sumontavome recirkuliacijos sekciją vėdinimo kameroje su CO2 valdymo įranga. Po šios „intervencijos” pastato savininkai per metus sutaupė 20 tūkst. eurų: 3 tūkst. eurų mažiau kainavo šildymas, 17 tūkst, eurų – šaldymas”, – pasakojo „Mano būsto” energijos taupymo projektų vadovas.
Š.Šetiko teigimu, kalbantis su įmonių vadovais apie energijos taupymo galimybes, pagridiniai jų reikalavimai būna tokie: kad įdiegus taupymo sprendimus pagerėtų ar nenukentėtų komfortas ir ergonominės sąlygos, būtų suteikiamos garantijos, jog taupymo priemonės tikrai pasiteisins bei kad investicijos atsipirks ne vėliau nei po 5 metų.
„Mes nesiūlome klientams taupymo įrankių prieš tai neįsitikinę jų efektyvumu. Būtent todėl savo laboratorijoje tiriame skirtingų gamintojų produktus, o gautus rezultatus lyginame su gamintojo deklaruojamais parametrais. Be to, bendradarbiaujame su Vilniaus Universiteto mokslininkais, kurie mielai dalinasi su mumis ne tik turima įranga, bet ir patirtimi”, – aiškino Š.Šetikas.
Anot Š.Šetiko, „iš akies” nustayti, kur objekte švaistoma energija, tiksliai neįmanoma. Tam reikia ne tik priemonių, žinių, bet ir technologinių sprendimų. Todėl „Mano būstas” savo klientų, kurie nori taupyti, objektuose naudoja energijos resursų suvartojimo monitoringo įrangą. Ji bet kokio tipo komerciniame ar pramoniniame objekte leidžia stebėti ir analizuoti elektros, šilumos, šalčio, dujų energijos suvartojimą, bei vykdyti nestandartinius matavimus: lankytojų srautus ar kitus pasikartojančius veiksmus, kurie gali turėti įtakos pastato energijos suvartojimams. Gavę specifinius duomenis ir juos išanalizavę, ekspertai imasi konkrečių veiksmų ir tokiu būdu padeda gerokai sumažinti energijos suvartojimą.
„Mano būstas” verslo įmonėms, pramoninės bei visuomeninės paskirties objektams dažniausiai pataria pradėti taupyti energijos resursus modernizuojant apšvietimo sistemas, diegti reaktyvios galios kompensavimo įrenginius, rinktis optimaliausius elektros tiekimo planus, didinti vėdinimo ir šildymo sistemų efektyvumą, modernizuoti šildymo sistemų valdymą.
Paulius Ugianskis
„Mano būstas” atstovas spaudai
