„Vilniaus kraštas čia!“, „Mes iš Tauragės!“, „Kur Alytus?” – šį šeštadienį, balandžio 25 dieną, Panevėžyje nuo pat ankstyvo ryto šurmuliavo bene visa Lietuva. Prie Cido arenos būriavosi 1000 skautų, susirinkusių švęsti pavasarį tradicinėje kasmetinėje Pavasario šventėje, skirtoje šv. Jurgiui. Šįmet didelis dėmesys šventėje skirtas 2015 metų temai – etnografijai.
Užsiregistravę ir pasisveikinę su seniai matytais broliais ir sesėmis, skautai žygiavo į Laisvės aikštę, kurioje 11 val. komendanto brolio Kęstučio komanda „Skautai, lygiuot!” prasidėjo iškilminga atidarymo rikiuotė. Sveikinimo žodžius tarė vyriausioji skautininkė sesė Ieva Žilinskienė, Panevėžio krašto seniūnė sesė Lina Rinkauskaitė, LR Krašto apsaugos ministro patarėja Gintarė Janulaitytė, LR Seimo narys Povilas Urbšys, Panevėžio meisto vicemeras Aleksas Varna, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys Vitalijus Satkevičius, skautų dvasios tėvas Simas Maksvytis. Svečiai džiaugėsi gausiu skautų būriu ir linkėjo neišdildomų įspūdžių. „Dievui, Tėvynei, Artimui!” – skautų šūkį sušukti kvietė viena skautijos atkūrėjų Panevėžyje sesė Gražina Judickienė. Sugiedojus Lietuvos himną ir įnešus vėliavas, Pavasario šventė „Pavasario linksmybės” paskelbta atidaryta. Hip valio!
Lepinant tikram pavasariškam orui, skautai pasklido po visą Panevėžį. Patys mažiausieji – jaunesnieji skautai – žingsniavo į teatrą „Menas”, stebėti spektakliuko „Ali baba ir 40 plėšikų“, po kurio laukė smagi programa su aktoriais Ovidijumi ir Jolanta.
Vyresni skautai vyko į Panevėžio rajoną, kur jų laukė trys edukacinės programos. Jas vedė ir amato mokė Upytės tradicinio amatų centro menininkai. Dalyviai gaminosi molinukus keramikos pamokoje, prisiminė Velykas dažydami kiaušinius, o audimo pamokėlėje susipažino su audimo technika ir bandė patys austi senąsias lietuviškas juostas. Būta progų ir šiltu pavasario oru pasimėgauti – lauke skautų laukė amatų meistrai: sesė Edita mokė pasigaminti dėžutes iš popieriaus, brolis Kęstutis kvietė visus patrypti ir prisiminti liaudiškus šokius, dailininkas Ričardas Ničiajus mokė kūrybiškumo ir tapybos technikos. Dalis skautų keliavo į Upytės Linų muziejų, kuriame susipažino su senoviniu lino apdirbimo procesu, turėjo galimybę prisiliesti prie įrankių linui apdirbti, verpimo staklių, pamatyti išaustas staltieses ir rankšluosčius. Kiekvienas galėjo pamėginti nubraukti lino galvutes, minti, brukti ir šukuoti plauštą ar netgi pabandyti austi.
Vyriausieji – patyrę skautai – dieną praleido aktyviai. Jie gavo progą rungtis panevėžiečių suorganizuotose orientacinėse varžybose, kurių metu teko ir Panevėžį pažinti, ir ne vieną skautišką užduotį įveikti. Na, o vadovai turėjo progą pailsėti nuo savo pareigų ir gerai praleisti dieną, besigrožint ekskursija po Panevėžį ir linksminantis edukacinėje programoje „Laiko ratas“ Panevėžio kraštotyros muziejuje.
Kokia skautiška šventė be laužo? Po ilgos dienos, 17 val. skautai rinkosi prie Panevėžio bendruomenių rūmų, kur juos pasitiko liepsnojantis laužas, ansamblis „Raskila“ ir brolių skautų grupė „J.I.“. Vieni šventės dalyviai įsitaisę ant pievos dalinosi šventės įspūdžiais, kiti šoko, trypė ir dainavo lietuvių liaudies dainas. Smagu, jog prie skautų prisijungė ir panevėžiečiai. Šviečiant saulei išėję pasivaikščioti jie kalbino skautus domėdamiesi jų veikla, klausėsi nuotaikingo koncerto ir drauge vaišinosi Karaliaus Mindaugo husarų bataliono virta koše.
Didelis ačiū rėmėjams, be kurių ši šventė nebūtų įvykusi: Panevėžio miesto savivaldybei, Bendruomenių rūmams, Kraštotyros muziejui, teatrui „Menas“, verslininkui Jonui Katinui, ūkininkui Pauliui Spiečiui, Upytės amatų centrui, folkloro ansambliui „Raskila“, Jungtiniam duonos centrui, jaunimo turizmo ir aktyvaus laisvalaikio klubui „Klajūnas”, Rotary klubui „Arta”, Karaliaus Mindaugo husarų batalionui.
