Ketvirtadienio vakarą Keistuolių teatras atvėrė savo eksperimentinės salės duris, kur kamerinėje aplinkoje žiūrovams buvo pristatyta viena iš kelių šio teatro sezono premjerų – režisierės Eglės Kižaitės spektaklis „Spiečius” pagal britų autoriaus Nick Payne pjesę. Netradicinėje erdvėje aktorių duetas – Benita Vasauskaitė ir Edgaras Žemaitis – sukūrė iki skausmo intymų ir jautrų reginį, ko gero, pažįstamą kiekvienam, išgyvenusiam artimų santykių džiaugsmus, nusivylimus ir abejones.
Prieš ketverius metus Londono Karališkajame rūmų teatre pirmą kartą pastatyta N. Payne pjesė „Spiečius” į Lietuvą atvyko prodiuserės, teatro festivalio „Tylos!” organizatorės Aušros Paukštytės dėka. Londone entuziastingą lietuvę užbūręs kūrinys netruko rasti kelią į jaunos teatro režisierės E. Kižaitės ir aktorių dueto širdis, o 29-ąjį sezoną eksperimentams ir naujovėms pasiryžusiame Keistuolių teatre spektaklis įsikūrė kaip naujuose namuose. Asketiškos scenografijos fone priešais žiūrovų akis B. Vasauskaitė ir E. Žemaitis kuria iš pirmo žvilgsnio paprastą dviejų atsitiktinai susipažinusių žmonių – fizikės Merian ir bitininko Rolando – trapių santykių istoriją. „Sakykim, kad mūsų visata yra vienintelė, kuri egzistuoja. Yra tik viena vienintelė aš ir vienas vienintelis tu. Jeigu taip būtų, egzistuotų tik vienas pasirinkimas. Tačiau jeigu egzistuoja visi galimi ateities scenarijai, sprendimai, kuriuos mes padarome arba nepadarome lems, kurį iš visų galimų ateities scenarijų mes patirsime. Įsivaizduok, kad meti kauliuką šešis tūkstančius kartų”, – iš B. Vasauskaitės – Merian lūpų nuskamba eilutės, kuriose užkoduota „Spiečiaus” paslaptis: kvantinės mechanikos multivisatų teorija atgimsta scenoje dviejų žmonių meilės pavidalu, nes kiekvienas Merian ir Rolando sprendimas turi kelias skirtingas baigtis, kurios visos įvyksta priešais žiūrovų akis.
Kiek daugiau nei valandą scenoje besivystantis aktorių dialogas balansuoja tarp komiškumo ir ir ašarų, kurios aktorių akyse pasirodo, atrodytų, nė kiek nesuvaidintai. Lyg universalus veidrodis kiekvienai realaus gyvenimo meilės istorijai „Spiečius” priverčia publiką drauge išgyventi kiekvieną drovią ir nejaukią pirmosios pažinties minutę, išdavystės kartėlį, pabaigos nuojautą. Klausimas”o kas būtų, jeigu?..” sulaukia aibės atsakymų Merian ir Rolandui, tačiau neduoda ramybės salėje jaukiai susispaudusiems žiūrovams. Poetas ir filosofas Liutauras Degėsys, dalindamasis įspūdžiais po premjeros, prasitarė pastebėjęs itin kontrastingas emocijas: „Atėjau vienas – atsisėdau penktoje eilėje – ir iš kairės sėdėjusi mergina beveik visą laiką verkė, o kaimynė iš dešinės juokėsi. Tame spektaklyje yra kažkas daugiau, negu matosi, girdisi ir jaučiasi”. Prieš premjerą režisierė E. Kižaitė prisipažino, jog didžiausiu įvertinimu laikytų tai, kad žiūrovas spektaklyje įžvelgtų savo istoriją bei savo atspindį. Panašu, kad šį jaunų kūrėjų misija pavyko – nuskambėjus paskutinėms pjesės eilutėms Keistuolių teatro eksperimentinėje salėje sublizgo ne viena pora akių.
Agnė Vidugirytė
Tekstų kūrėja
VšĮ Vilniaus keistuolių teatras
