Kiekvienais metais daugiau nei 30 procentų individualių namų nukenčia nuo gaisrų, kylančių dėl netvarkingų krosnių, dūmtraukių ar jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Taip nutinka dėl namų savininkų aplaidumo, kurie nepakankamai atsakingai žiūri į savo šeimos narių saugumą bei nesilaiko Gaisrinės saugos taisyklių. Dėl įvairių priežasčių šiais metais jau kilo 10506 gaisrai ir juose žuvo 92 žmonės.
Prasidėjus šildymo sezonui beveik kiekvieną parą ugniagesiams tenka budėti šalia pastatų ir laukti, kol dūmtraukiuose išdegs suodžiai (kreozotas). Kreozotas – lipnus rudas skystis susidarantis degimo metu dėl nekokybiškų malkų, blogos kamino traukos ar neteisingai eksploatuojamo šildymo katilo. Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai. Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įspėja, kad už priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus arba jų nevykdymus gresia bauda piliečiams nuo 7 iki 72 eurų ir pareigūnams (darbdaviams) – nuo 28 iki 579 eurų.
Užterštas kaminas nesugeba pašalinti degimo metu išsiskyrusių degimo produktų, kurie slopina degimo procesą – malkos pradeda smilkti. Mažėja katilo temperatūra ir jei pasiekiama žemesnė 55-59 °C (rasos taškas) darbinė temperatūra, ant katilo sienelių susidaro kondensatas. Prie drėgnų sienelių dar sparčiau limpa suodžiai ir teršalai, teršiasi kaminas. Malkos smilksta, bet nešildo. Po ilgesnio laiko katilo sienelės pasidengia kreozoto sluoksniu, kuris labai paspartina metalo senėjimą. Pablogėjus kamino traukai, dažnai besikūrenantieji atidaro oro sklendę taip padidindami oro kiekį į katilą. Katile pakyla temperatūra ir kaminas gali „užsidegti”: pasigirsta nemalonus ūžesys, iš kamino veržiasi kibirkštys ar net įsiplieskusi liepsna. Temperatūra gali pakilti iki 900-1000 °C. Tokiu atveju, jei dar dūmtraukis ar krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų – gaisras namuose neišvengiamas. Būtina žinoti, kad namo perdangoje nuo vidinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 38 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų privalo būti ne mažesnis kaip 13 cm nedegantis intarpas.
Pasitaiko, kad remontuodami senus pastatus savininkai vietoje krosnių stato židinius, o kaminus palieka senus. Tačiau pamirštama, jog kamino skylė židiniui turi būti kur kas didesnė negu krosniai. Jeigu į vieną dūmtraukį sujungti keli šildymo įrenginiai, juos kūrenant kaminas labai įkaista, o jei dar ir dūmtraukis blogai įrengtas, galima tikėtis gaisro. Todėl į vieną dūmtraukį negali būti jungiamos daugiau kaip dvi krosnys. Dar vienas dalykas, apie ką pamirštama remontuojant namus – neretai tapetai priklijuojami prie pat krosnių ir dūmtraukių, o kartais netgi ir jie apklijuojami. Užkūrus krosnį, tapetai nuo karščio kaista, gelsta, o po kurio laiko ir užsidega. Jeigu ties krosnies pakura grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50×70 cm skardos ar kitos nedegios medžiagos lakštas.
Jei užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, dūmai kylantys iš kamino yra juodi, blogai sklaidosi ir daug suodžių dalelių, nedelsdami privalote išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Užsidegus suodžiams, kuo skubiau užgesinkite ugnį kūrykloje, bet jokiu būdu nepilkite vandens – gali įvykti sprogimas. Gesinimui naudokite smėlį, druską arba miltelinį gesintuvą. Sandariai uždarykite krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro. Iškvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.
Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba visiems linki ne tik šilto ir jaukaus, bet ir saugaus būsto.
Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba
Schiedel gali Jums pasiūlyti saugius krosnelių variantus. Pasirūpinkite namų šiluma. Visus namų šildymo sprendimus rasite: https://www.schiedel.com/lt/
