1.5 C
Kaunas
Šeštadienis, balandžio 20

Sukčiai, prisidengę FNTT vardu, apgavo patiklias moteris

Ar jau skaitėte?

telefonasVilniaus miesto apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje du 1992 m. gimę jaunuoliai ir Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantis 1986 m. gimęs vyras įtariami neteisėtu disponavimu elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis bei jų panaudojimu, sukčiavimu ir kitų nusikalstamų veikų padarymu. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pareigūnai.

- Reklama -

Sukčiai išradingumu nepasižymi – apgavystėms naudoja tą patį scenarijų, tik skambinantysis pavirsta vis kitu asmeniu – šįkart buvo prisidengta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vardu. Vienas asmuo, iš nusikaltimą organizavusių Alytaus pataisos namuose bausmę atliekančių asmenų grupės, paskambinęs į laidinį telefoną, atsiliepusioms moterims, gimusioms 1951 m., prisistatė FNTT pareigūnu bei aiškino, jog, neva, per jų banko sąskaitas „plaunami” pinigai. Jos, patikėjusios apgaviku, padiktavo savo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis. To sukčiams ir tereikėjo – Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančio minėto vyro nurodymu, laisvėje esantys bendrininkai ištuštino moteriškių sąskaitas, taip pat vienos iš nukentėjusiųjų vardu paėmė dvi 579 € vertės momentines paskolas. Patirta žala siekia beveik 3 000 €.

Dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (Sukčiavimas), 214 str. 1 d. (Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis), 215 str. 1 d. (Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas) bei 1981 str. 1 d. (Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos), įtariamiesiems gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Policija pataria gyventojams būti ypač atidiems, nes pastebėta, jog sukčių aferos vis dažniau persikelia į elektroninę erdvę: telefoniniai sukčiai prašo asmens sąskaitų numerių, internetinės bankininkystės slaptažodžių ir kodų, o, gavę šią informaciją, valdydami jiems šiuos duomenis patikėjusių asmenų sąskaitas, atlieka įvairias finansines operacijas, ima kreditus iš greitųjų kreditų bendrovių. Policija primena, kad elektroninės bankininkystės duomenys yra ypač svarbūs ir niekuomet negali būti atskleidžiami telefonu, skirti tik asmeniniam naudojimui ir jais negalima dalintis su jokiais kitais žmonėmis.

Taip pat skaitykite:  KTU psichologė: „Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, būtina pažangos bei tobulėjimo sąlyga“

Vilniaus apskr. VPK informacija

- Advertisement -
spot_img