Palangoje vis labiau kvepia stintomis – su kiekviena diena artėja garsioji šventė „Palangos stinta“, kasmet vasarį į kurortą priviliojanti gausesnį būrį svečių, nei karštą vasaros dieną. Vasario 8-10 dienomis šurmuliuosianti Stintų šventė šiais metais bus kaip niekad žemaitiška.
Girdint gražią žemaitišką šnektą apsąla Jūsų širdis? O gal iš paskutiniųjų stengiatės suprasti, ką gi tarpusavy kalba tikri žemaičiai, tačiau (jūsų nusivylimui, o kartu ir juokui) taip ir liekate it musę kandęs? Ne bėda. Žemaičiai, nors ir uždari, yra išties draugiški bei svetingi, tad Stintų šventės svečiai, vasario 8-10 dienomis atvykę net iš tolimiausių Lietuvos miestų bei miestelių, Palangoje pasijus išties laukiami ir mylimi. Žemaičiai kiekvienu Palangos svečiu nuoširdžiai džiaugsis, pavaišins, pašokdins, o jei nesuprasite žemaitiškai – ir pavertėjaus. O šios paslaugos daliai Stintų šventės svečių gali išties prireikti, kadangi šiemetinė „Palangos stinta“ bus kaip niekad žemaitiška.
Pasak vieno iš pagrindinių šios šventės organizatorių, Stintų ordino kanclerio Nerijaus Stasiulio, žemaitiškumą akcentuoti šiais metais nutarta ne atsitiktinai. „Šie metai yra paskelbti Žemaitijos metais, kadangi sukanka lygiai 800 metų nuo pirmojo Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose“, – sakė N. Stasiulis. Tad antrąjį vasario savaitgalį Stintų šventę švenčiančioje Palangoje žemaičių kalba (ne tarmė – atkreipė dėmesį N. Stasiulis) skambės itin plačiai ir garsiai, juo labiau kad Palangoje gyvena labai daug tikrų žemaičių.
„Visi šventės renginių vedėjai scenoje kalbės žemaitiškai, be to, Stintų šventės svečius taip pat kviesime prisiminti žemaičių kalbą – Jūratės ir Kastyčio skvere, gerai matomoje vietoje netoli scenos bus įrengtas specialus stendas, kuriame visi norintys galės užrašyti žemaitiškus žodžius. Sieksime šiame stende surašyti 800 skirtingų žemaitiškų žodžių. Vėliau rinksime gražiausią žemaitišką žodį“, – sakė N. Stasiulis.
Į pagalbą, aiškinantis, ką koks žemaitiškas žodis reiškia, bei kaip tikslai jis rašomas, Stintų šventės organizatoriai kviečiasi kalbininką Juozą Pabrėžą, prieš metus išleistos knygos „Žemaičių kalba ir rašyba“ autorių. „Visi drauge bandysime rasti gražių, įdomių žemaitiškų žodžių, o kalbininką J. Pabrėžą kviesime pabūti ekspertu“, – kalbėjo N. Stasiulis.
Stintų šventės organizatorius atkreipė dėmesį, kad Palangoje gyvena labai daug tikrų „truopnų“ žemaičių, tad jų puoselėjamos regiono tradicijos vasario 9 d. gražiai susipins su žvejiškais Stintų šventės monais. „Žemaičiai nuo seno garsėjo svetingumu – svečiui žemaitis atiduos viską, ką turi geriausia. Tuo pasižymi ir Stintų šventė – svečiams siūlomi geriausi, skaniausi valgiai iš stintos, o pildami svečiui į dubenį žuvienės, tikri žemaičiai būtinai įpils ir dar vieną papildomą samtį“, – neabejojo N. Stasiulis.
Tad Stintų šventėje pasivaišinti tikrai bus kuo – J. Basanavičiaus gatvėje įsikūrę geriausi kavinių bei restoranų virtuvių meistrai siūlys įvairiais būdais pagamintos stintos. Kaip ir kasmet, nosį maloniai kutens keptos stintos kvapas, bus galima paragauti ir kitais būdais paruoštos stintos – marinuotos, vytintos, virtos. Savo išmonę Palangoje šį savaitgalį demonstruos ir geriausi šalies grilio meistrai – jau tapo tradicija, kad Stintų šventės renginius kasmet praturtina ir Lietuvos žuvies barbekiu čempionatas.
O kad sočiai pavalgę Stintų šventės svečiai nenuobodžiautų, renginio organizatoriai pasirūpino nuotaikinga, atraktyvia bei žemaitiškais akcentais praturtinta kultūrine programa. Visą savaitgalį J. Basanavičiaus gatvėje šurmuliuos kermošius, kur kiekvienas galės įsigyti geriausių liaudies meistrų sukurtų dirbinių. O šeštadienį, pagrindinę Stintų šventės dieną, J. Basanavičiaus gatvėje bei Jūratės ir Kastyčio skvere, be kitų pramogų, bus rengiamos ir atraktyvios rungtys bei varžybos, kurioms nereikia išankstinio pasirengimo. „Nuo ryto „užkietėję“ žvejai dalyvaus Stintų meškeriojimo varžybose, o dieną visus norinčius kviesime išmėginti savo sugebėjimus inkaro laikymo, valties tempimo, stintų valgymo bei kitose smagiose rungtyse. Dalyvauti jose kviesime visus – nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties“, – kalbėjo N. Stasiulis.
Žemaičiuos vasario 9 d. ne tik šventės renginių vedėjai, bet ir meno kolektyvai: scenoje, be kitų, pasirodys etnografiniai žemaičių kolektyvai, visų mylimas duetas „Žemaitukai“ bei kaskart, vos uždainavusi, į smagias linksmybes visus klausytojus įtraukianti grupė „Kitava“.
Stintų šventės organizatoriai neabejoja – kiekvienam, vasario 8-10 dienomis atvykusiam į Palangą, kurorte praleistas laikas tikrai neprailgs. „Stintų šventėje kviesime pasinerti į laiko jau patikrintas linksmybes bei pramogas, pasigrožėti naujų Stintų ordino riterių inauguracija, paskanauti įvairiais būdais paruoštos stintos, pasilinksminti kartu su meno kolektyvais bei prisiminti visiems mums svarbią sukaktį – pirmąjį Žemaitijos vardo paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose“, – sakė Stintų ordino kancleris N. Stasiulis.
Jurgita Vanagė
Palangos miesto savivaldybės
mero patarėja
Šventės programa
Palangos stinta 2019
Vasario 8-10 d.
Žemaitiški žvejiški monai
Vasario 9 d.
Jūratės ir Kastyčio skveras
8.00 – 12.00 Stintų meškeriojimo varžybos ant jūros tilto
12.00 „Palangos Stinta 2019“ atidarymas. Tradicinės magaryčios žvejams ir svečiams, naujų „Stintų Ordino“ riterių inauguracija. 800 žemaitiškų žodžių rašymo pradžia.
12.30 Stintų meškeriojimo varžybų dalyvių apdovanojimai
12.45 Lietuvos žuvies barbekiu čempionato atidarymas
13.00 Šventinis koncertas. Koncertuos Degaičių kapela „Grįžolė”, Aušrinė, duetas „Žemaitukai“ ir grupė „Kitava“. Koncerto intarpuose vyks inkaro laikymo ir stintų valgymo varžybos
15.00 Didžiosios žiemos „Ruonių“ maudynės jūroje, šalia jūros tilto
17.00 Lietuvos žuvies barbekiu čempionato dalyvių apdovanojimai
Birutės al. ir J. Basanavičiaus bei Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžose
13.00 – 18.00 Skambės žvejų liaudies melodijos ir vyks tradicinės žvejiškos rungtys
Mugė vasario 8-10 d.
Visos šventės metu Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvėse veiks mugė. Jūsų lauks šviežios, agurkais kvepiančios, iškart iškeptos ar išrūkytos, vytintos, dainuojančios, šokančios, metalinės, molinės bei gintarinės stintos, gardi žuvienė, patys tikriausi žvejai ir žemaitiški žvejiški monai
