Pagrindinės šalies, žemyno šildymo sistemos keičiasi su laikmečiais. Sekant tendencijomis, galima pastebėti, kad populiarėja natūralus šildymo kuras: malkos, briketai, o labiausiai pastebimas medienos granulių poreikio augimas. Tačiau kodėl būtent šio energijos šaltinio poreikis pradėjo augti labiausiai, lyginant su kitais atsinaujinančiais šaltiniais?
Natūralumas
Europoje yra pastebimas natūralių kuro medžiagų poreikis. Dabar matomas nusivylimas atomine, akmens anglių energija, nes šio tipo medžiagoms reikia laiko suirti, jos kenkia orui, neatsinaujina. Populiarėjant ekologijai, labiau suvokiant energijos vartojimo poveikį aplinkai kyla natūralaus, mažai gamtai kenkiančio kuro poreikis – atsisukama į medienos produktus, saulės, vėjo, vandens energiją.
Iš šių lengviausiai pritaikomi ir populiariausi Europoje yra medienos produktai: malkos, briketai, granulės. Jiems nereikia statyti papildomų konstrukcijų, jų gamyba nepriklauso nuo oro sąlygų. Žinoma, norint išlaikyti anglies dvideginio balansą, gamtos išteklius, reikia stebėti ir kontroliuoti medienos suvartojimą šiems medienos produktams.
Gamyba ir vartojimas Europoje
Lengvai pagaminamas, sandėliuojamas ir transportuojamas produktas – tai tik kelios priežastys, kodėl didelės Europos kompanijos renkasi eksportuoti medienos granules. Remiantis statistiniais duomenimis galima pastebėti, kad pasaulinė kuro granulių rinka auga eksponentiniu būdu: 2001 metais jų buvo pagaminta 2 mln. t, o 2010 metais gamyba pasiekė net 15 mln. t. Tais pačiais metais Europos Sąjungoje buvo suvartota 9,8 mln. tonų granulių, iš kurių (7,6 mln. T) buvo pagaminta ES ribose. Planuojama, kad iki 2020 m. kuro granulių vartojimas išaugs iki 24 mln., o gamyba – 13 mln. tonų.
Daugiausia kuro granulių suvartojama Švedijoje, kurios dažniausiai naudojamos fabrikuose. Europos didžiausia gamintoja – Vokietija, pastebimas augimas ir Rusijos rinkoje, Baltijos šalys 2015 metais pagamino 4,15 mln. tonų granulių. Kuro granulių eksporto lyderės Europoje pastaraisiais metais buvo Latvija, Portugalija, Vokietija ir Estija. Tačiau net ir daugėjant kuro granulių gamintojų Europoje, čia nepagaminama pakankamai šio kuro. 2014 metais paklausa viršijo 5,3 mln. tonų pasiūlą, todėl trūkstamas kuro granulių kiekis importuojamas iš JAV ir Kanados.
Kuro granulių gamyba suteikia galimybę įvairioms Europos šalims ne tik pačioms apsirūpinti kuru, nepriklausyti nuo kitų šalių, bet ir padidinti BVP. Geriausią pavyzdį rodo Italija, kurios gaminamas medienos granules net 90 proc. suvartoja šalies gyventojai. Šiuo pavyzdžiu lengvai gali pasekti ir mažesnės Europos šalys, tokios kaip Lietuva.
Kuro granulių privalumai
Gaminti kuro granules pasirenka ne vienas Europos gamintojas dėl jų suteikiamų privalumų:
• Anglies dvideginio balanso išlaikymas, kuris atidžiai prižiūrimas ir nėra toks paprastas: mediena, ar jos likučiai kuro granulių gamybai turi būti parūpinti iš kontroliuojamų miškų, iš kurių nukirsti ir panaudoti medžiagoms medžiai yra atsodinami.
• Nereikia statyti naujų ir sudėtingų konstrukcijų. Tiems, kurie kūrena akmens anglimis itin paprasta pakeisti kurą į medienos granules.
• Granules yra paprasta pagaminti, joms tinkamos visos medienos rūšys, gamybai sunaudojami likučiai.
• Kaitrumas yra vienas didžiausių lyginant su kitais energijos šaltiniais, tad medžio granulėmis galima kūrenti ne tik namus, butus, bet ir parūpinti energiją gamykloms.
Medienos granulių vartojimas ateityje tikrai augs, įvairioms Europos šalims yra rekomenduojama prisidėti prie jų gamybos. Taip ne tik bus galima kontroliuoti anglies dvideginio balansą Europoje, bet ir padėti šalims kelti savo ekonomiką, nes pagamintas granules galima vartoti ne tik šalies viduje, bet ir eksportuoti.
