5.2 C
Kaunas
Penktadienis, balandžio 19

Kauno kultūros strategijoje įtvirtinti ambicingi tikslai

Ar jau skaitėte?

kaunas2Kaunas pagaliau turi tai, ko niekada neturėjo. Kauno miesto kultūros plėtros galimybių studijoje nubrėžtos strateginės gairės, pagal kurias artimiausią dešimtmetį vystysis laikinosios sostinės kultūros sektorius.

- Reklama -

„Ilgus metus Kaunas gyveno neturėdamas kultūros strategijos. Ta situacija buvo nenormali. Kultūros politika buvo vystoma stichiškai ir nenuosekliai. Dabar situacija kardinaliai keičiasi, nes tiek miesto savivaldybė, tiek ir visi Kauno kultūrininkai aiškiai žinos kryptis ir bendrus tikslus”, – teigė Kauno vicemeras, liberalų atstovas Simonas Kairys.

Įtraukė ekspertus

Pasak mero pavaduotojo, strategijoje įtvirtinti svarbiausi tikslai, tarp kurių – Kauno tarpukario architektūros įtraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, siekis 2022 metais tapti Europos kultūros sostine bei sėkmingas įsitraukimas į Lietuvos valstybės šimtmečio programą 2018-aisiais.

Kauno mieto kultūros plėtros galimybių studiją parengė bendrovė „BGI Consulting” ir VšĮ KULTUR. Studija buvo parengta bendradarbiaujant su ekspertais Martynu Užpelkiu, Vaidu Petruliu, Jonu Jatkausku, Edvinu Bulevičiumi, Aušra Bacevičiūte ir Giedre Stonyte. Kauno miesto kultūros plėtros galimybių studijoje įvertinta esama Kauno kultūros sektoriaus situacija ir pateikti pasiūlymai dėl artimiausio dešimtmečio šio sektoriaus plėtros prioritetų ir priemonių.

- Reklama -

Įvardino trūkumus

- Reklama -

„Kaunas pirmą kartą turi kultūros strategiją. Jau nuo 2007 metų visi klausinėjo, kada jis bus parengta. Šio žingsnio labai reikėjo. Strategija turi milžinišką svarbą miesto kultūrininkams, kurie aiškiai žinos, į ką orientuotis ir kuria kryptimi eiti”, – akcentavo Kauno miesto tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Ina Pukelytė.

Strategijoje išskirtos trys pagrindinės kultūros plėtros kryptys: kultūros ir kitų sektorių partnerystė, kultūros paslaugų kokybės gerinimas ir gyventojų įsitraukimo į kultūrinę veiklą didinimas. Dokumente taip pat išskirti didžiausi dabarties skauduliai, iš kurių svarbiausi – nevykstanti bendra kultūros įstaigų rinkodara ir inovatyvių rinkodaros priemonių trūkumas.

Taip pat skaitykite:  Trumpieji filmai vaikus nukels į netikėčiausias vietas

Viešųjų ryšių poskyrio informacija

- Advertisement -
spot_img