Milžiniška sąskaita valstybei: už skubotą Seimo sprendimą likviduoti kailių fermas mokesčių mokėtojams gali tekti suploti nuo 64 iki 113 mln. Eurų ar netgi daugiau

Artėjant kailinių žvėrelių verslo draudimui, teisės ekspertai apnuogino skubotus bei teisiškai neapgalvotus Seimo sprendimus, už kuriuos dabar gali tekti brangiai sumokėti valstybei. Teismo paskirtas ekspertas preliminarią žalą įvertino beveik 64 mln. eurų, tačiau dėl chaotiško kailinių žvėrelių ūkio likvidavimo mechanizmo ir pasikeitusios situacijos reali suma gali šoktelėti ir virš 100 mln. Eurų.

Anot asociacijos interesus atstovaujančių advokatų profesinės bendrijos HubLegal teisininkų, tiek ūkiai, tiek juoje dirbantys su valstybe turi pilną teisę bylinėtis dar ne vienerius metus, net ir ūkiams sustabdžius veiklą, tad žala gali dar labiau išaugt.

„Turime unikalią situaciją, kuomet skubotai priimtas ir neteisingas įstatymas grįžta bumerangu. Juk kalbame apie dešimtmečius dirbusius ūkius, juose dirbančias šeimas, kurios buvo paprasčiausiai paliktos likimo valiai, net nebandant suprasti ar išgirsti apie pasekmes dėl tokių politinių sprendimų. Ūkiams paskaičiuota teismo ekspertų žala tik dar kartą įrodo, kokios buvo padarytos klaidos, tačiau kiek jos kainuos pabaigoje, dar sunku prognozuoti, nes tai liečia ne tik juos, bet ir juose dirbančias šeimas, netenkančias gerai apmokamų darbo vietų, tik dėl politinių sprendimų“, – sako advokatų profesinės bendrijos „HubLegal“ partneris, advokatas Vytautas Kaklys.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša pažymi, kad dėl politikų skubos priimtame įstatyme įšaldyti vertinimai tada ir dabar labai toli nuo realybės.

Šiuo metu kailių kainos pasaulinėje rinkoje yra pačiame pike ir, lyginant su praėjusiais metais, praktiškai padvigubėjo.

„Paprasčiau sakant, kainos praktiškai padvigubėjo nuo praeitų metų“, – teigia Č. Tallat-Kelpša. Kadangi lietuviški kailiai pasaulyje laikomi vienais geriausių, priverstinis, tinkamai teisiškai nesureguliuotas veiklos nutraukimas atveria galimybes ūkiams bylinėtis ir dėl milžiniško žalos atlyginimo, kurį tektų dengti iš valstybės biudžeto.

Tačiau tokia buvusių parlamentarų skuba ir netinkamai paruoštas įstatymas skaudžiai bloškia ne tik per šalies finansus, bet ir per ūkiuose dirbančias šeimas. Nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliojantis draudimas lems ne tik priverstinį apie 0,5 mln. kailinių žvėrelių likvidavimą, bet palies ir arti tūkstantį šalies gyventojų.

Pernai, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) buvo pateiktas oficialus prašymas ištirti, kodėl kailinių žvėrelių ūkių likvidavimą inicijavusios I. Šimonytės Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija sąmoningai nuslėpė bei laiku neviešino pačios užsakytos kailinių žvėrelių verslo draudimo socioekonominio poveikio studijos nuo Seimo narių.

Skunde buvo nurodyta, kad vertinime juodu ant balto buvo įvardyti kur kas didesni nuostoliai ir grėsmė regionų užimtumui, tačiau nepalankūs duomenys buvo tiesiog „nukišti į stalčių“, kad netrukdytų skubotam įstatymo priėmimui Seime.

Šiuo metu šalyje dar veikia apie trys dešimtys ūkių, kuriuose dirba arti tūkstančio darbuotojų. Priverstinis, neapgalvotas vienos seniausių ūkio šakos sugriovimas tiesiogiai palies šimtus Lietuvos šeimų, kurios regionuose akimirksniu praras pragyvenimo šaltinį, taip užkraunant papildomą socialinę naštą valstybei.

„Ūkiai tie, kurie dirbo, dirba ir dabar – augina tol, kol galima. O kai kurie yra sustoję dėl to, kad nebematė šviesos tunelio gale“, – skuboto sprendimo pasekmes apibendrina asociacijos vadovas.

Kolkas tik vos 10 ūkių sutiko su minimaliomis valstybės siūlomomis išmokomis, nesiekiančiomis net 1 proc. patirtos žalos, likę 48 stambieji ūkiai teisme reikalauja teisingo nuostolių padengimo, kurį išprovokavo kokybės kartelės neatitinkantis teisės aktas.

Artimiausias teismo posėdis, kuriame paaiškės skubotų politinių sprendimų kaina, numatytas rugsėjo 21 d.