Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Iš Šilalės krašto kilusios asmenybės – naujausios Lietuvos istorijos studijoje

2015-03-26-su-V.Adamkum-3„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras pavasarį išleido solidžią ir išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas. Iš daugiau nei dviejų tūkstančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, politikų, pareigūnų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, pedagogų, medikų, verslininkų ir kitų įvairiausių sričių atstovų 33 galima vadinti Šilalės krašto šviesuoliais. Antrajame leidinio tome galima rasti tokių iš Šilalės krašto kilusių, ne vienerius savo gyvenimo metus šiam kraštui ir Lietuvai paskyrusių ar čia besidarbavusių asmenybių biografijas: operos solisto Jono Jocio, pulkininko, partizaninių kovų dalyvio Leono Laurinsko, etnografo ir religijotyrininko Norberto Vėliaus, veterinarijos mokslų daktarės Juzefos Ačaitės, humanitarinių mokslų daktarės Albinos Auksoriūtės, Klaipėdos universiteto profesoriaus Albino Drukteinio, Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės Audronės Gaižutienės, pulkininko Jono Gečo, lakūno Jurgio Kairio, dviratininko Ramūno Navardausko, architekto Rolando Paleko, fotografo Vaclovo Strauko, skulptoriaus Aloyzo Toleikio ir kitų.

Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.

„Asmenybe laikytinas tas, kurio darbai prisideda prie valstybės gerovės, visuomenės tobulėjimo. Tas, kuris savo pavyzdžiu rodo, kaip turime elgtis, kad visi būtume laimingi. Tikros asmenybės gyvenimo moto: „Žmogus ne sau, o Tėvynei“, – mano Kaltinėnuose gimusi humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentė Irena Smetonienė. I. Smetonienė 1989–2002 m. dirbo Lietuvos televizijos kalbos redaktore ir Kalbos kultūros skyriaus viršininke, 2002–2012 m. buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke. Docentė išleido monografiją „Reklama… Reklama? Reklama!“, paskelbė per 20 straipsnių moksliniuose žurnaluose apie kalbos politiką, stilistikos, retorikos temomis. „Reikšmingiausi mano darbai: laidos televizijoje „Mūsų kalba“ ir „Gerbkime žodį“, apginta disertacija, darbas Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje“, – svarbiausius savo darbus vardija I. Smetonienė.

„Asmenybei būtinos savybės yra darbštumas, nuoširdumas, paprastumas ir iniciatyvumas“, – įsitikinęs Šilalės sporto mokyklos dviračių sporto treneris ekspertas ir Šilalės rajono Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos kūno kultūros mokytojas ekspertas Kęstutis Česaitis, 2011 m. išrinktas Lietuvos metų mokytoju. Paklaustas, kokius savo darbus treneris laiko svarbiausiais, K. Česaitis ima vardyti: „Treniravau ir treneruoju įvairiuose čempionatuose dalyvaujančius dviratininkus Andrių Zaleskį, Valdą Juknį, Marių Zaleskį, Mildą Galdikaitę, Laurą Dargytę, Ramūną Navardauską, Eligijų Dališanską, Ingą Čilvinaitę, Edmą Navardauską, Ievą Šiaudvytytę, Gabrielę Jankutę, Mildą Aužbikavičiūtę ir Ernestą Strainytę. Didžiausi mano pasiekimai yra mano auklėtinių laimėjimai. Man svarbios visos auklėtinių užimtos vietos, jų yra tikrai daug, todėl galiu paminėti tik aukščiausias. 2005 ir 2012 m. Inga Čilvinaitė tapo Lietuvos moterų plento čempione, 2007, 2011 ir 2012 m. Ramūnas Navardauskas – Lietuvos plento čempionu, 2010 m. – čempionato „Li?ge–Bastogne–Li?ge Espoirs“ nugalėtoju, 2011 m. – „Tour de France“ varžybų 2-ojo etapo nugalėtoju.“

Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnaziją baigusi Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos profesijos mokytoja ekspertė, tekstilininkė Gražina Kiruanevičienė taip pat džiaugiasi savo pedagogine veikla: „Džiaugiuosi savo išleistomis skiautinių siuvimo knygomis. Taip pat didžiuojuosi prisidėjusi prie to, kad skiautiniai būtų pripažinti Lietuvos tautiniu paveldu. Svarbiu savo pasiekimu laikau ir tai, kad per 20 metų skiautinių amato ir meno išmokiau daugiau kaip 300 moterų.“ Pedagogė mano, kad „Asmenybe galima vadinti žmogų, nebijantį būti savimi, klausantį savo išmintingos ir geranoriškos širdies balso ir vedamą jo. Svarbus Asmenybės bruožas – sąžiningumas sau ir aplinkai.“

Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų, žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai apibendrino per 25-erius metus Lietuvos nueitą kelią. Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą apibendrinama naujoji Lietuvos istorija. Nors, atrodo, kalbama apie neseną laiką, tačiau apžvalgose gausu faktų, kuriuos jau esame primiršę ar nežinojome, čia gausu pavardžių ir istorinių, anksčiau niekur nepublikuotų nuotraukų. Greta įvairių sričių apžvalgų pateikiami ir valstybės institucijų, ministerijų bei didžiausių, seniausių, reikšmingiausių šaliai verslo įmonių pristatymai, kuriuose pasakojama šių įstaigų istorija, minimi svarbiausi čia veikę ar tebeveikiantys asmenys ir jų indėlis į Lietuvos pažangą.

„Valstybių istoriją rašo ne kokia nors nežinoma jėga, ne bevardė liaudis, o konkretūs žmonės. Ir tai, kas per dvidešimt penkerius metus buvo sukurta, iškovota, išmokta ar suvokta, padaryta konkrečių asmenybių. <…> Taip suprantu ir šios knygos paskirtį – kaip dokumento, kuriame užrašyti mūsų istorijos kūrėjų vardai“, – specialiai knygai „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ rašo Prezidentas Valdas Adamkus.

Apie jau nueitą Nepriklausomybės kelią žodžius šiai knygai tai pat parašė Prezidentė D. Grybauskaitė ir Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis, cituojama istorinė Prezidento A. M. Brazausko inauguracinė kalba. „Šiandien galime didžiuotis tuo, kad sėkmingai išlaikėme savarankiškumo egzaminą ir nuveikėme daug prasmingų darbų. Esame laisvi, stiprūs ir gerbiami tarptautinės demokratinės bendruomenės nariai, priklausome Europos Sąjungos šalių šeimai, mus saugo NATO“, – šio laikotarpio pasiekimus apibendrina Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Leidėjai rudenį išleis ir specialią anglišką šios knygos versiją, kuri taps puikiai valstybę pasauliui pristatančiu leidiniu. Be to, verslui aktualiausios ir Lietuvą kaip pažangios ekonomikos šalį pristatančios apžvalgos spausdinamos ir neseniai išleistame, bet po pasaulį jau keliaujančiame žurnale anglų kalba „Lithuanian Business Review“.

(Visited 58 times, 1 visits today)
123456