Atsitiktinė diagnozė: tikrino dėl hepatito, diagnozavo ŽIV

0
58

 

Nuotraukoje: Konsultacijų poliklinikos infektologėms Gertrūdai Arštikaitienei (kairėje) ir Juditai Minickaitei-Katinienei neretai klastingas infekcijas tenka diagnozuoti atsitiktinai. Zitos KATKIENĖS nuotrauka
Nuotraukoje: Konsultacijų poliklinikos infektologėms Gertrūdai Arštikaitienei (kairėje) ir Juditai Minickaitei-Katinienei neretai klastingas infekcijas tenka diagnozuoti atsitiktinai.
Zitos KATKIENĖS nuotrauka

Kartais žmogaus organizme dešimtmečius glūdi infekcija, o žmogus apie tai net nežino. Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos infektologės Gertrūda Arštikaitienė ir Judita Minickaitė-Katinienė neretai klastingas infekcijas diagnozuoja atsitiktinai – žmogus kreipiasi dėl vienų sveikatos sutrikimų, bet, skyrus hepatito ar ŽIV tyrimą, diagnozuojamas ir kitas. Teigiamas tyrimo rezultatas pribloškia ne tik gydytoją, bet ir pacientą.

Infekcinės ligos – pagal sezoną

Keičiasi metų laikai – keičiasi ir infekcinės ligos. Pavasarį ir rudenį ypač aktyvios erkės. Pasak infektologės Gertrūdos Arštikaitienės, žmonės kartais suklysta, manydami, jog užkrėstos gali būti tik suaugusios erkės. Deja, gali būti užsikrėtusios ir erkių lervos, ir nimfos – tereikia kad beveik nematomas gyvis įsisiurbtų į odą, ir pavasariniai darbai sode, pasivaikščiojimas parke ar iškyla miške gali baigtis ligoninėje. Apie 50 proc. žmonių nepastebi įsisiurbusios erkės.
Kad taip nenutiktų, medikės ragina pagalvoti ir apie skiepus, nes pasikliauti tuo, kad erkė neįsisiurbs, rizikinga. Dabar pats laikas skiepytis nuo erkinio encefalito, o nuo Laimo ligos skiepų iki šiol nėra. Įkandus erkei, tyrimai dėl erkinio encefalito ir Laimo ligos nemokami. „Žmonės kartais to nežino ir kreipiasi į privačius kabinetus, kur šie tyrimai – labai brangūs, o konsultacijos – jokios“, – sako gydytoja.

Su artėjančiais vasaros malonumais ir atostogų džiaugsmais plinta kitos infekcijos, sukeliančios žarnyno ligas. Šaltuoju metų laiku žmonėms infektologų pagalbos dažniausiai prireikia, susirgus gripu, plaučių uždegimu, virusiniais kvėpavimo takų uždegimais, virusiniais ir bakteriniais galvos smegenų uždegimais, ne vieną vargina herpes virusas.

Užkratas nešiojamas ilgai

Sezoniškumas būdingas daugeliui infekcinės kilmės ligų. Infekciniais kepenų uždegimais (hepatitai A, B, C), ŽIV, AIDS sergama nepriklausomai nuo sezono. Tačiau infektologus labiausiai baugina tai, kad žmonės šį užkratą nešioja pernelyg ilgai, net neįtardami, kad sunkiai serga.

Ypač sunerimti turėtų tie, kuriems iki 1993 metų buvo perpiltas kraujas, atliekant operaciją ar dėl įvykusios traumos. Infektologė Gertrūda Arštikaitienė neretai diagnozuoja virusinį hepatitą žmonėms, į gydytojos kabinetą atėjusiems dėl kito susirgimo. „Vienai moteriai pastebėjau seniai sugijusį didžiulį randą pilvo srityje. Paklausiau, kada buvo atlikta operacija. Moteris atsakė, jog prieš du dešimtmečius, tačiau tirtis dėl hepatito neteko“.

Gydytoja paėmė kraujo tyrimui. Po dienos gautas rezultatas buvo teigiamas. Pacientei ši žinia buvo kaip žaibas iš giedro dangaus – didelė tikimybė, kad ji infekciją nešioja 20 metų. Alkoholio ir jokių medikamentų nevartojanti moteris, anot gydytojos, galėjo nejausti jokių ligos požymių.

Diagnozavo G. Arštikaitienė hepatitą C ir dvidešimtmetei merginai. Atsitiktinai pacientė parsitarė, jog septynių mėnesių jai buvo perpiltas kraujas.

Keturiasdešimtmečiui vyrui operacija buvo atlikta karinėje tarnyboje sovietų sąjungoje. Į medikus jis kreipėsi dėl varginančio silpnumo, nuovargio, prakaitavimo naktimis. Gydytoja pasiūlė tyrimą dėl hepatito.

„Tereikia nedaug – kad šeimos gydytojas paklaustų kiekvieno paciento, ar jam nebuvo perpiltas kraujas, ir liga būtų diagnozuota daug anksčiau“, – įsitikinusi medikė.

Nutinka ir taip, kad žmogus, diagnozavus infekcinį hepatitą C ar B, daugiau nepasirodo ir nesigydo. Ypač tokių padaugėjo prieš dešimtmetį, kai ypač suaktyvėjo emigracija. „Hepatitas C dažniausiai perduodamas per kraują, tad aplinkiniams nesigydantys tampa pavojingi, jei naudoja intraveninius narkotikus, jei šeimos nariai naudoja tas pačias manikiūrines žirklutes, tą patį plaukų skustuvą, kur gali įvykti kraujo kontaktas su kito žmogaus krauju. Susirūpinti turėtų ir buvę narkomanai, jei niekada nesityrė dėl hepatito, ir tie, kurie darėsi tatuiruotes“, – ragina gydytoja.

G. Arštikaitienė prisiminė atveją, kai žmona nuo vyro užsikrėtė hepatitu C, susišvirkštęs vaistus tuo pačiu švirkštu, kuriuo vaistus leidosi ir vyras. „Susirgo abu sutuoktiniai, o žmona nežinojo, jog yra infekuota“, – prisiminė gydytoja apmaudų atveją, kai kalčiausias – nežinojimas ir aplaidumas

Didelė tikimybė pasveikti

Dažniausiai infekciniai hepatitai diagnozuojami, kai žmogus pats kreipiasi į gydytoją dėl jį varginančio silpnumo, nuovargio, padidėjusio naktinio prakaitavimo. „Kitas tai iškenčia ir ateina tada, kai jau akių baltymai – pageltę“, – pastebi infektologė Judita Minickaitė-Katinienė ir pataria žmonėms pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įtaręs ligą, ir atliks reikiamus tyrimus.

„Jei žmogus atvyksta pas mus su šeimos gydytojo siuntimu, bet neturi tyrimų rezultatų – tenka siųsti atgal pasidaryti reikiamų tyrimų, arba pasiūlyti už tyrimus susimokėti“, – primena gydytoja sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką, kurios laikydamiesi pacientai trumpins ir nesibaigiančias eiles prie specialistų kabineto durų.

Galimybės gydyti infekcinius hepatitus taikomos tokios pat, kaip ir visame civilizuotame pasaulyje.

Sergantiems hepatitu C taikomas efektyvus kombinuotas gydymas. Pasak gydytojos, tinkamai laikantis gydytojo nurodymų, tikimybė visiškai pasveikti – labai didelė.

Ligos išvengti galima ne tik saugantis kontakto su infekuotuoju krauju. Saugo nuo ligos ir skiepai. Nuo 1998 metų pradėta planinė vaikų vakcinacija ir visi naujagimiai gimdymo namuose skiepijami nuo hepatito B. Antra vakcinacija atliekama po 12 metų. Tad pirmiesiems skiepytiems vaikams antroji vakcinacija atlikta 2002 metais. Dabar jau laikas revakcinuoti tuos žmones.

Medikės pataria suaugusiems žmonėms daugiau domėtis revakcinacija, nes dažnas, baigęs mokyklą, daugiau skiepais nesirūpina. Nors skiepytis reikia ne tik nuo hepatito B, bet ir nuo difterijos, stabligės, kokliušo. Konsultacijų poliklinikos infektologės konsultuoja dėl suaugusiųjų revakcinacijos, tad reikia domėtis ir kreiptis konsultacijos į specialistus, konsultuojančius nemokamai.

ŽIV nebeturi bauginti

Nors žmonės labiausiai bijo žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos, tačiau hepatito B keliamas pavojus – daug didesnis. Pasak infektologės J. Minickaitės-Katinienės, 1 ml kraujo serumo gali būti 10 milijonų infekcinių heptito B ir C dozių. Tad, įsidūrus užkrėsta adata, užsikrėsti ŽIV infekcija – mažesnė, o hepatitais – labai didelė, nes hepatitų virusų infekcinės savybės 100 kartų didesnės.

Deja, nutinka ir taip, kai tas pats žmogus yra užsikrėtęs ir hepatitų sukeltomis infekcijomis, ir ŽIV infekcija. Infektologė Judita Minickaitė-Katinienė prisiminė neseniai konsultuotą pacientą. Žmogus pradėjo karščiuoti, viduriuoti, vemti, pradėjo kristi svoris, ir jis atėjo pasitikrinti, ar neatsinaujino jau gydytas hepatitas B.

„Žmogus, mėgstantis keliauti, ieškoti nuotykių, tad skyriau ir tyrimą dėl ŽIV. Atsakymas gautas teigiamas“, – dalinasi gydytoja patirtimi.

Ir tai – ne vienintelis atvejis, kai ŽIV infekcija diagnozuota atsitiktinai, o žmogus neįtarė, jog gali būti užsikrėtęs, tad ir nesitikrino.

Gydytoja ragina tikrintis dėl ŽIV homoseksualius asmenis, narkomanus, ir visus tuos, kurie jaučia, kad lytiniai santykiai galėjo būti nesaugūs. Ši diagnozė jau nebeturėtų bauginti, nes, susirgus AIDS, skiriamas šiuolaikiškas gydymas, kuris mažiau žaloja sveikatą, nesukelia pašalinio poveikio ir vartoti reikia mažiau tablečių. Nors gydymas brangus, tačiau kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir draustiems pacientams jis nekainuoja.

Zita KATKIENĖ

Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė