Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Sandėliais virtę daugiabučiai – grėsmė patiems gyventojams

Bendrovės „Vitės valdos“ direktorius Vaidas Barakauskas.

Maždaug dviejų iš trijų šalies daugiabučių gyventojai bendrose namo patalpose yra sukaupę nenaudojamų daiktų. Tokią tendenciją pastebi būsto administravimo bendroves įvairiuose Lietuvos miestuose valdanti įmonių grupė „Civinity“, kurios darbuotojai per metus visoje Lietuvoje išvalo keliasdešimt įvairiais daiktais užkrautų daugiabučių rūsių, palėpių ar kitų bendro naudojimo patalpų. Bendrose daugiabučių patalpose kaupiami daiktai ne tik apsunkina praėjimą prie namo inžinerinių sistemų, bet ir gali kelti grėsmę namo gyventojų saugumui.

„Iš savo patirties administruojant daugiabučius visoje šalyje pastebime, kad daug kur susiduriama su ta pačia problema – apie 70-80 proc. daugiabučių bendrojo naudojimo patalpų užkrautos nereikalingais daiktais. Jie kelia realią gaisro riziką, o avarijos atveju gali sutrukdyti mūsų specialistams greitai nustatyti gedimo priežastį ir ją pašalinti per trumpą laiką. Vykdant reguliarią namo inžinerinių sistemų priežiūrą užkrautose patalpose taip pat yra sunkiau pasiekti įrenginius ir laiku nustatyti gedimo požymius“, – teigia „Civinity“ atstovas, bendrovės „Vitės valdos“ direktorius Vaidas Barakauskas.

Jo teigimu, įmonių veikloje pasitaikęs ne vienas atvejis, kai dėl nereikalingais daiktais užkrauto daugiabučio rūsio avarijos židinio nustatymas prailgo keletu valandų, o per tą laiką buvo apsemti gyventojų sandėliukai ir juose sudėti daiktai, name ilgesnį laiką nebuvo galimybės tiekti vandenį.

Tampa ir gaisro židiniu

Vis dėlto, pasak V. Barakausko, užkrautos bendrojo naudojimo patalpos daugiabučiuose didžiausią grėsmę kelią pačių gyventojų saugumui, pavyzdžiui, tai gali padidinti gaisro riziką ar apsunkinti gyventojų galimybes sėkmingai evakuotis jo atveju. Penkiuose šalies miestuose daugiabučius administruojanti bendrovė skaičiuoja, kad bent kartą per metus fiksuojami atvejai, kai namo rūsyje ar palėpėje sukaupti daiktai tampa gaisro židiniu.

„Reikalavimas visose namo bendrojo naudojimo patalpose užtikrinti tvarką – ne be priežasties numatytas teisės aktuose, – aiškina V. Barakauskas. – Susitvarkyti namo rūsius, palėpes ar laiptines turi patys gyventojai arba tai gali atlikti daugiabučio administratorius. Deja, bet gyventojai tą daro retai – pastebime, kad valyti rūsius ar palėpes daugiabučiuose mums tenka 1-2 kartus per mėnesį. Žinoma, už šią paslaugą gyventojams tenka susimokėti, tad norėdami sutaupyti jie tiesiog turėtų palaikyti tvarką bendros nuosavybės namo erdvėse“.

Kaupia nereikalingas senienas

Kaip rodo „Civinity“ grupės įmonių patirtis, rūsiuose ir palėpėse gyventojai linkę kaupti senus baldus, dviračius, įvairius buities rakandus, statybines medžiagas, tačiau pasitaiko ir nudėvėtų padangų, kitų automobilių dalių, santechnikos įrenginių.

Beje, jei Kaune, Klaipėdoje ar Palangoje dažnesnė problema yra nereikalingais daiktais užkrauti rūsiai ir evakuacijos išėjimai laiptinėse, tai Vilniaus Senamiestyje susiduriama su apšiukšlintomis palėpėmis. Neretai senų pastatų palėpėse sukauptų šiukšlių kiekis gali siekti kelias tonas ir kelti grėsmę stogo konstrukcijų patvarumui.

Dažniausiai daiktus kaupiantys gyventojai gana vangiai reaguoja į administratoriaus raginimus patalpas atlaisvinti ir nenori prisiimti atsakomybės už savo sukauptas šiukšles. Todėl, kai iškyla tiesioginė grėsmė namo gyventojų saugumui, trukdantys daiktai išvežami administratoriaus iniciatyva.

Tiesa, kaip pastebi „Civinity“ atstovas, pasitaiko atvejų, kad administratoriui iš anksto pranešus apie suplanuotą nenaudojamų daiktų išvežimą iš bendrųjų patalpų, gyventojai suskumba jas susitvarkyti patys, bet dažniau pasitaiko tokių, kai pasinaudojama proga atsikratyti kito nenaudojamo turto ir į bendras patalpas sunešama dar daugiau buityje nebenaudojamų rakandų.

Netvarkingi kaimynai tampa viso namo problema

Kaip bebūtų, labiausiai daugiabučių gyventojai kenčia nuo kaimynų, kurie piktybiškai ar dėl sveikatos sutrikimo savo butuose kaupia šiukšles, laiko daugybę gyvūnų ar kitaip šiurkščiai pažeidžia higienos normas. Pavyzdžiui, viena Kauno gyventoja savo buto vonioje augino net 30 kačių, kai kitas kaunietis buvo priglaudęs 17 šunų. Tuo metu iš senyvo palangiškio buto administratoriui kas pusmetį tenka išvežti didžiulį kiekį šiukšlių, kurį jis vis susineša į savo namus. Tuo tarpu Klaipėdoje nuo ligoto ir pagalbos atsisakančio kaimyno, linkusio savo bute saugoti ne tik daiktus, bet ir buitines atliekas, į pagalbą daugiabučio gyventojams teko skubėti ne tik būsto administratoriui, bet ir Visuomenės sveikatos centro specialistams, policijos pareigūnams.

Tokiais atvejais nuo nemalonaus kvapo, graužikų ar kitų kenkėjų paplitimo gali nukentėti visa daugiabučio bendruomenė. Jei gyventojas nereaguoja į kaimynų ir administratoriaus perspėjimus susitvarkyti, jo būstas gali būti sutvarkytas tik gavus teismo leidimą.

„Civinity“ įmonių grupei priklauso tokios būsto administravimo bendrovės Lietuvoje kaip „Senamiesčio ūkis“, „Ozo miestas“, „Būsto valda“, „Debreceno valda“, „Vitės valdos“, „Klaipėdos bendrabutis“, „Palangos butų ūkis“, „Kretingos būstas“, būsto ir komercinių pastatų administravimo paslaugas teikiančios įmonės Latvijoje kaip AS „Hausmaster“, SIA „CS Komercserviss“, SIA „Home Master“, SIA „Labo namu agentūra“, SIA „Jūrmalas Naimsaimnieks“ ir kt.

Eglė Berentienė
Marketingo ir komunikacijos vadovė
Civinity

(Visited 2 times, 1 visits today)