Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Dirvožemio sanitarai

zalioji-trasaTikri sodininkai žino – derliaus gausa priklauso nuo įdėto darbo ir tinkamai paruošto dirvožemio. O jei kastuvą į rankas ryžotės imtis pirmą kartą, vertėtų žinoti, kokia dirva laikoma gera ir kada į ją jau galima dėti pirmąsias sėklas. Pagrindiniai žemės ruošimo darbai apima ne vien purenimą: labai svarbu, kad joje būtų daug maistingų medžiagų, nesiveistų piktžolės ar nematodai. Trąšos, sakysite, gali padėti. Sutinkame ir skubame pridurti – natūralus dirvos sanitaras, žalioji trąša, praturtina dirvožemį reikalingais elementais bei gerina jo struktūrą. Daržovės ir vaisiai auga sveikesni, didesni. Prekyboje šiuo metu yra kelios žalios trąšos rūšys: tai – baltosios garstyčios „RADENA“, pašariniai (aliejiniai) ridikai „Romesa“ ir vasariniai rapsai „Helga“.

 Žalioji trąša – kas tai?

Įprastai žaliąja trąša vadinamos tam tikros augalų (sideratų) veislės, specialiai sėjamos į dirvą nuo ankstyvo pavasario iki pat rugsėjo. Sudygusios, jos padengia dirvos paviršių lygia, žalia danga, o dirvožemyje suaktyvina mikroorgnizmų veiklą, nustelbia piktžoles, stabdo eroziją. Žemės struktūra pagerėja keliskart. Žalios trąšos pagalba net ir metai iš metų alinta žemė gali atsigauti ir prisipildyti įvairių kultūrų augimui reikalingomis maistinėmis medžiagomis.

Šis dirvos tręšimo būdas – visiškai natūralus. Nusprendus išpurenti ir praturtinti žemę organinėmis medžiagomis, sideratų sėklas į dirvožemį reikėtų įterpti maždaug 12-15 cm gylyje (jei tai lengvesnė dirva), o kai kuriais atvejais pakanka ir 6-8 cm (jei dirva sunkesnė). Po kelių savaičių toje vietoje pradės rodytis žalios masės kilimas. Jam užaugus, galima planuoti dirvos perkasimo darbus.

Vienos geriausių žalios trąšos veislių yra baltosios garstyčios „RADENA“, pašariniai (aliejiniai) ridikai „Romesa“ bei vasarinių rapsų rūšis „Helga“. Visos jos irdamos žemėje palieka didelius azoto, fosforo, kalio, kalcio ir kitų medžiagų kiekius. Tai ypač svarbu, norintiems užauginti gausų pagrindinių daržovių ar vaisių derlių.

Jei baiminatės, kad daržo ar šiltnamio derlius suprastės ar sumažės dėl nematodų, taip pat galite išbandyti žalią trąšą. Minėtos garstyčių, ridikų ir rapsų veislės veiksmingai naikina mikroskopines, mažesnes nei 1 mm dydžio kirmėles, pavojingas žmonių sveikatai. Parazituodamos ant augalo lapų, jų sėklose, šaknų struktūroje, šios kirmėlės ardo audinius, ten pradeda veistis bakterijos. Blogiausia, kad su bakterijomis užaugusios daržovės ar vaisiai patenka ir ant mūsų stalo. Rūpinkimės mums brangių žmonių sveikata ir auginkime sveiką maistą – patręškite žemę žalia trąša.

Maži, bet galingi baltųjų garstyčių „Radena“ grūdeliai

„Radena“ veislė – tai vidutinio vėlyvumo, vienmetės baltosios garstyčios, auginamos žaliajai trąšai. Joms augant, dirvožemis prisipildo vertingais cheminiais elementais, azotu, nuo kurių priklauso žemės derlingumas, padidėja jos imlumas drėgmei, suaktyvinama mikroorganizmų veikla. Taip pat „Radena“ garstyčios atlieka svarbią fitosanitarinę funkciją. Jūsų dirvoje sumažės erozija, mažiau augs piktžolės. Atėjus pavasariui, vasarai ar net rudeniui pasėkite apie 20-25 kg/ha baltųjų garstyčių grūdelių 2-3 cm gylyje. Jei augalus norite auginti sėklai pakaks ir 12-15 kh/ha. Baltųjų garstyčių veislė „Radena“ nereikalauja jokios ypatingos priežiūros, tad joms sužydėjus, jau galėsite aparti užaugusį pasėlį. Ši veislė dirvoje suformuoja kanalų tinklą, dėl kurio į gilesnius žemės sluoksnius lengvai patenka drėgmė ir oras.

Apsaugokite požeminius vandenis – dirvą tręškite vasariniais rapsais „Helga“

Rapsų veislių tipui priskiriama „Helga“ vasarinių rapsų rūšis taip pat plačiai naudojama kaip žalioji trąša. Daugybėje šių augalų lapų glūdi milžiniški neapdirbtų baltymų kiekiai. Vos pasėjus „Helga“ rapsus jie ima greitai augti. Pagrindinė ir ypač svarbi šios veislės ypatybė – geresnis azoto įsisavinimas į dirvožemį. Negana to, patręšę žemę šiais vasariniais rapsai apsaugosite požeminius vandenis. Auginkite gausesnį derlių: liepos-rugpjūčio mėnesiais sėkite 15-20 kg/ha vasarinių rapsų „Helga“ į 2-3 cm gylį.

Veiksmingas nematodų naikinimas su „Romesa“ ridikais

Užaugantys net iki 152 cm aukščio pašariniai (aliejiniai) ridikai „Romesa“ gali būti sėjami kaip žalioji trąša nuo pirmųjų gegužės mėnesio dienų iki pat rugsėjo vidurio. Greitai auganti veislė tinka posėlinių, poražieninių ar žaliojo pašaro dirvožemio tręšimui. Dėl savo aukščio ši ridikų rūšis lengvai nustelbia piktžoles. Aparus žemę spalio mėnesį, joje lieka daug maistingųjų medžiagų. Pagerėja dirvos struktūra, mikroorganizmai tame plote suaktyvėja, tad padidėja ir žemės derlingumas, o erozija, priešingai, – tik mažėja. Pašariniai (aliejiniai) ridikai kaip sideratai išvalo ir dezinfekuoja dirvožemį. Sėkite juos 2-4 cm gylyje ir turėsite puikią žalią trąšą. 15-18 kg/ha sėklos pilnai pakaks.

Taigi, ar vis dar norite savo daržą ar šiltnamį tręšti mineralinėmis trąšomis? Natūralesnis ir ekonomiškesnis būdas džiaugtis gausiu derliumi yra ekologiškos žalių trąšų veislės – „Radena“, „Helga“ bei „Romesa“. Juk taip puiku ragauti sultingas, šviežias ir traškias morkas ar kopūstus!

(Visited 92 times, 1 visits today)